Kovo 11-ąją sostinės danguje skris laisvės vėliava

c_400_225_16777215_00_images_slider_ltkirlrkmlogo.jpg
c_400_225_16777215_00_images_slider_slider02.jpg

Kovo 11-osios vidurdienį aitvarų gerbėjai sostinėje pasitiks Lietuvos trispalvės skrydį į dangų. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną prie sostinės Baltojo tilto vyks aitvarų šventė „Skrendanti laisvės vėliava“. Virš Vilniaus sklęs didžiulė net 400 kv.m Lietuvos vėliava ir unikalios konstrukcijos trispalvis aitvaras, sukurtas aitvarų komandos „Užantis“ nario Donato Dumskio ir jo kolegų.

Didžiulė vėliava danguje matysis besiplaikstanti sulig didžiaisiais Vilniaus dangoraižiais. Specialiai šių metų šventei sukurtas unikalus trispalvis aitvaras-vėliava plevens danguje prie Baltojo tilto nuo vidurdienio iki vakaro. Trispalvio aitvaro plotis 5,75 m, aitvaro uodegos – vėliavos plotis 4,5 m, o viso aitvaro su uodega ilgis net 14 metrų. Bendras aitvaro plotas 64 kv.m.

Kaip skrenda 400 kv.m vėliava? Kas ją laiko? Juk vėliava negali pati, be pagalbos skristi! Vėliavą laiko aitvaras. Dešimtis kartų mažesnio, nepastebimo aitvaro keliama lengvo audinio vėliava, su mažu pasipriešinimu lengvai sklendžia oru. Vėliavą keliantis specialiai padarytas aitvaras kyla

Savo išradimą aitvarų mėgėjas Tadas Surkys pirmą kartą viešai parodė 2008 metais Kaune, Gruzijos palaikymo akcijos metu skraidindamas Gruzijos vėliavą. Prie aitvarų projekto prisijungus inžinieriui Donatui Dumskiui, technologija buvo tobulinama taip, kad pakeliamos vėliavos galėjo būti gerokai didesnės nei skraidinamos malūnsparniais.

Didžiausias su aitvarais iki šiol skraidintas objektas buvo 800 kv.m Europos Sąjungos vėliava, skraidinta 2016 m. Ukrainoje, ir šis dydis – dar ne riba.

Ši aitvarų technologija pretenduoja būti pirmuoju pasaulyje praktiniu metodu, leidžiančiu projektuoti didelius vaizdus danguje, skirtus viešoms erdvėms masinėse žmonių susibūrimo vietose.  Daugiau apie unikalius aitvarus www.aitvarai.com

Tokiu būdu jau buvo skraidintos Lietuvos, Ukrainos, ES, Lietuvos pirmininkavimo ES vėliavos, įmonių prekių ženklai. 2012 m. prisijungus dailininkui-keliautojui Mariui Abramavičiui-Neboisia, panašaus pobūdžio sumanymai virto ilgalaikėmis kūrybiškai kintančiomis tarptautinėmis meninėmis akcijomis: Kauno, Vilniaus, Barselonos, Dakaro, Kopenhagos, Tamperės, Helsinkio, Rygos padangėse ne kartą sklandė įvairių šalių menininkų tapyti paveikslai-aitvarai.

Plevenančios danguje vėliavos yra originali galimybė papuošti erdvę virš miesto ar kaimo, įvairiuose renginiuose, šventėse.  Iš toli vėliavos atrodo kaip mistiniai neatpažinti skraidantys objektai, o priartėjus matyti, kad tai tiesiog neįtikėtino dydžio aitvarai, kybantys danguje. Milžiniškas vėliavas jau mate Vilniaus, Kauno, Birštono, Druskininkų, Palangos, Nidos, Kulautuvos ir kitų Lietuvos miestų ir vietovių gyventojai bei svečiai. Vėliavas buvo galima pamatyti Norvegijos kalnuose, Kopenhagoje, Atlanto vandenyno pakrantėje Dakare, Baku mieste Azerbaidžane, Batumyje Gruzijoje, Ukrainoje, Vokietijoje.

Kovo 11-osios aitvarų šventėje visi norintys galės išmokti pasidaryti aitvarus, vėjagaudes tūbas. Prie Baltojo tilto menininkai kartu su projekto dalyviais aiškinsis aitvarų pakėlimo į dangų techninius aspektus, konstruos aitvarus, pieš ant aitvarų ir leis juos į dangų. Etnologas Vytautas Tumėnas papasakos apie baltų ženklus, jų reikšmes ir kiekvienam norinčiam pagal jo vardą ir gimimo data padės susikurti jo baltiškąjį simbolį.

Projektą remia Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.