Plačiau apie milžiniškas vėliavas

c_400_225_16777215_00_images_VELIAVOS.jpg

Lietuvoje ir visame pasaulyje retas kuris yra matę danguje paslaptingai sklandančias, milžiniškas vėliavas.

 Iš toli vėliavos atrodo kaip mistiškas NSO, o priartėjus pasimato, kad tai tiesiog neįtikėtino dydžio vėliava, besilaikanti danguje.

Artėjant gatve prie skraidančio „kilimo“ pasigirsta susidomėjusių galvotų, racionalių žiūrovų spėlionės – kaip ji skrenda? Kas ją laiko? Juk vėliava negali pati, be pagalbos skristi!  Atsakymas dažną nustebina. Tai – aitvaras. Dešimtis kartų mažesnio, nepastebimo aitvaro keliama lengvo audinio vėliava, su mažu pasipriešinimu sklendžia oru.

Savo išradimą Tadas Surkys pirmą kartą viešai parodė 2008 metais Kaune Gruzijos palaikymo akcijos metu skraidindamas Gruzijos vėliavą. Prie projekto prisijungus inžinieriui Donatui Dumskiui, technologija buvo tobulinama, taip, kad pakeliamos vėliavos gali būti didesnės nei skraidinamos lėktuvais. Didžiausias iki šiol skraidintas objektas buvo 800 m2 baltas audinys kuris tarnavo kaip dangaus ekranas lazerinėms projekcijoms, ir šis dydis – dar ne riba.

Ši aitvarų technologija pretenduoja būti pirmuoju pasaulyje praktišku metodu įgalinančiu projektuoti didelius vaizdus danguje, skirtus itin didelei auditorijai, viešai erdvei. Tokiu pačiu būdu jau buvo skraidintos Lietuvos, Ukrainos, ES, Lietuvos pirmininkavimo ES vėliavos, įmonių prekių ženklai. 2012 metais prisijungus dailininkui-keliautojui Mariui Abramavičiui Neboisia, panašaus pobūdžio sumanymai pavirto ilgalaike kūrybiškai kintančia tarptautine menine akcija - Kauno, Vilniaus, Barselonos, Dakaro, Kopenhagos, Tamperės, Helsinkio, Rygos padangėse sklandė dailininkų nutapyti paveikslai. Tokiu būdu vėliavos plevenančios danguje yra beprecedentė galimybė viešinti informaciją ar tiesiog papuošti laisvą erdvę virš žiūrovų, masinių renginių metu. Galimybės tam yra labai plačios, inovatyvios ir perspektyvios bei mažai panaudotos. Šiuo metu tobulinama skraidinimo technologija greitu metu bus pristatyta Lietuvos ir užsienio renginių organizatoriams bei verslo atstovams.

Nuotraukos su aitvarais - vėliavomis

Transportavimas
Mes pasiruošę atvykti į bet kurį kraštą. Vėliavos yra kompaktiškos, todėl net ir dideles vėliavas su aitvarais galima transportuoti turint ribotą erdvę.

Panaudojimo būdai

Renginio akcentas

Danguje plazdenanti  vėliava papuoš bet kurį renginį. Tai gali pasitarnauti ne tik kaip puošmena, bet ir kaip praktiškas akcentas, skirtas informacijai perteikti.

Reklama

Vėliava su logotipu ar užrašu gali būti skraidinama:
renginių metu - renginiams pakanka vėliavų iki 100 m2;
pajūryje, poilsio sezono metu, vėliava gali būti nešama danguje išilgai pajūrio;
įvairiose miestų vietose, parkuose, aikštėse, stadionuose. Tam, kad matytų visas rajonas vėliava turėtų būti didesnė nei 100m2;

Video ir lazerio projekcijos

Naktį aitvarais skraidinamas baltas audinys gali tarnauti kaip ekranas. Tai yra bene vienintelė metodika kurios pagalba galima projektuoti vaizdus danguje.

Dailė, piešimas

Paveikslų piešimas ir skraidinimas;
Piešimas renginių metu kartu su dalyviais. Vien piešimas ant tokio didelio formato palieka įspūdį.

Matomumas ir įspūdis

Vėliavos matomumas priklauso nuo jos dydžio, vietovės ir skraidinimo aukščio. Maksimalus plotas iš kurio galima pastebėti ir atpažinti vėliavą priklauso tiesiogiai nuo vėliavos ploto. 50 m2 vėliava kabanti 150 m aukštyje gali būti pastebima 3 km spinduliu. Atitinkamai 200 m2 vėliava 300 m aukštyje pastebima 6 km spinduliu. Atpažinimas (logotipo, raidžių) yra kelis kartus mažesniame atstume.

Skrendantys objektai danguje patraukia dėmesį.

Žiniasklaida mielai skelbia reportažus apie vėliavų skraidinimus. Pvz. Ukrainoje (Donecko sritis, 2013m.) vėliavų skraidinimo akcija sulaukė virš 40 skirtingų reportažų įvairiose žiniasklaidos priemonėse.

Palyginimas su kitais vėliavų, ženklų skraidinimo būdais        

Aitvarai. Patys aitvarai yra santykinai nedideli, todėl sunkiau įžiūrėti kas ant jų nupiešta, be to dažnai jie turi skristi aukštai, ten kur yra daugiau vėjo.
Helio balionai. Tam, kad jie būtų matomi, jie turi būti pakankamai dideli ir todėl nepigūs...
Lėktuvu tempiamos vėliavos maksimalus dydis yra 500 m2, tačiau sąnaudos didesnės nei vėliavą keliant aitvaru.
Sraigtasparniu skraidinamos vėliavos. Tokiu būdu galima skraidinti labai dideles vėliavas, tačiau sąnaudos išlieka pakankamai didelės.
Karšto oro balionai dideli ir gerai matomi, tačiau sąnaudos yra pakankamai didelės.
Aitvarais skraidinamos vėliavos išsiskiria savo gyvumu, patrauklumu, neįprastumu. Tai ekologiškas, tylus skraidinimo būdas. Vėliavos yra kompaktiškos, todėl net ir dideles vėliavas su aitvarais galima transportuoti turint ribotą erdvę.

Oro sąlygos:

Tikimybė, kad bus tinkamas oras

Tikimybė, jog konkrečią dieną oro sąlygos daugelyje Lietuvos vietų bus bent pakenčiamos (be lietaus ir 2,5- 10 m/s vėjas) yra 3/4. Tai yra vidutiniškai tris dienas iš keturių, pavyzdžiui, Kauno Santakos parke galima skraidinti nedidelę vėliavą. Tuo tarpu, optimalių oro sąlygų tikimybė yra 1/2. Pvz., tikimybė paskraidinti 400 m2 vėliavą miesto aikštėje yra ½. Vakarais ir naktį tinkamo vėjo tikimybė ženkliai didesnė nei vidurdienį.

Tinkamo vėjo greičio diapazonas svyruoja nuo 2,5 iki 11 m/s, bet priklauso ir nuo gūsingumo (mažiausiai gūsingi vėjai būna pajūrį).

Kokia tikimybė, kad bus palankus oras aitvarams?
Tikimybė, jog oro sąlygos daugelyje Lietuvos vietų bus bent pakenčiamos (be stipraus lietaus ir 2,5- 10 m/s vėjas) yra 3/4. Optimalių oro sąlygų tikimybė yra 1/2. Vakarais ir naktį tinkamo vėjo tikimybė ženkliai didesnė nei vidurdienį.

Kokiose vietose galima skraidinti didelius aitvarus?
Patogiausios atviros vietovės, neribojamos didelių pastatų ar medžių. Bet esant poreikiui skraidinti galima ir miesto aikštėse, miško aikštelėse.

Vėliavos dydis

Didžiausia skraidinta vėliava yra 800 m2 ekranas (31x26m), arba dvi po 630 m2 vienu metu (ES ir Ukrainos vėliavos). Tačiau tai nėra riba - tinkamu oru, patogioje vietovėje galima skraidinti daug didesnes vėliavas.

  Tinkamumas
20-50 m2 Lokaliems renginiams
50-150 m2 Dideliems renginiams
150-500 m2 Miesto renginiams
500-1500 m2 įspūdingo dydžio vėliavos

Aukštis

Lietuvoje maksimalus aitvaro skraidinimo aukštis be leidimo yra 120m.  Norint skraidinti aukščiau reikia iš anksto suderinti su Civilinės Aviacijos Administracija (CAA). Skraidinant Vilniaus miesto teritorijoje formaliai reikia suderinti su oro uostu (realiai jie nelabai noriai kalba...). 

Saugumas

Aitvarų ir vėliavų konstrukcijos gaminamos iš lengvų medžiagų, todėl mažai tikėtina, kad krisdamos jos gali padaryti reikšmingos žalos.

Vėliavos gamyba

Vėliava siuvama iš dirbtinio šilko, todėl saulėtam danguje turi būdingą spindesį. Vėliavos piešinys gali būti įsiūtas, nupieštas ar atspausdintas. Logotipus optimaliausia perpiešti, rezultatas - pakankama kokybė ir adekvačios sąnaudos. Vėliavos iki 150 m2 gamyba užtrunka apie 2 savaites.

Naujumas, autorystė

Didelių vėliavų skraidinimas aitvarais yra unikalus. Horizontaliai pakabinta vėliava aitvarų pagalba keliama į viršų, tokiu būdu yra mažas vėjo pasipriešinimas ir sklendžianti vėliava turi aitvaro savybių, tai leidžia skraidinti didelius audinio plotus. Pasaulyje kol kas niekur tokiu būdu vėliavų neskraidina. Šis konstrukcinis sprendimas atrastas Tado Surkio 2008 metais Kaune, tobulinamas kartu su Donatu Dumskiu.

Žymesni projektai

2014 gegužė, didžiausios Afrikoj meno bienalės DAK‘ART vėliavos skraidinimas, Dakaras (Senegalas).

2013 rugpjūtis,  Donecko srity vienu metu skraidintos Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavos po 630 m2, užregistruotas Ukrainos didžiausios skrendančios vėliavos rekordas.

2013 liepa, skrendančios Lituanikos projekcija virš Kauno santakos.

2013 birželis, tarptautinis (Lietuva, Danija, Norvegija, Suomija) projektas „UCH- laisvų meno erdvių tinklas“ www.uchplus.org tapytos vėliavos apkeliavo aplink Baltijos jūrą.

2012 lapkritis, bendras projektas su Ukrainos nacionaline dailės ir architektūros akademija.

2011 rugpjūtis, lazerinės TV3 projekcijos ant 800 m2 skrendančio ekrano, Vilnius.

2011 liepa, tarptautinis dailininkų pleneras "The Maiden Tower", Baku.

2011 kovo 11d., Lietuvos ir Ukrainos vėliavų (po 400 m2) skraidinimo akcija Kijeve.

2010 rugsėjis, tarptautinis pleneras „Magnus Ducatus Artis“ Ukrainoje.

2008 rugpjūtis, atrasti baziniai vėliavų skraidinamo technologiniai principai, Kaunas.